Po 1991 metų Sovietų Sąjungos žlugimo 15 broliškų respublikų pasuko skirtingais keliais: Baltijos šalys neatsigręždamos atgal aiškiai pasirinko Vakarus, kitos šalys mieliau liko Rusijos globoje, trečios mėtėsi tai Rytų, tai Vakarų kryptimi, o dar kitos, atrodo, taip ir iki galo neapsisprendė. Būtent dėl tokių pokyčių geopolitikoje įdomu pažvelgti į kai kuriuos ekonominius ir socialinius rodiklius posovietinėse šalyse.
Žemėlapiuose pateikiame šešis rodiklius: BVP/1 gyv. (JAV doleriais, PGP) 2012 (šaltinis: CIA World Factbook), vidutinis BVP metinis augimas 2003-2012 m. laikotarpiu (šaltinis: World Bank), HDI (žmogaus socialinės raidos indeksas) 2013 m. (šaltinis (antrinis): Wikipedia), CPI (korupcijos suvokimo indeksas) 2012 m. (šaltinis: Transparency International), populiacijos pokytis 1991-2013 m. (šaltinis: gyventojų surašymų duomenys, Wikipedia), rusų dalis šalies populiacijoje (šaltinis: Wikipedia, gyventojų surašymų duomenys, duomenys iš 2005-2013 metų).
BVP. Pagal šį rodiklį lyderės yra trys Baltijos šalys, nors ir skaudžiai nukentėjusios finansų krizės metu. Nedaug nuo jų atsilieka Rusija ir Baltarusija (!), toliau seka išteklių turtingi Kazachstanas, Azerbaidžanas ir Turkmėnistanas. Stebėtinai žemas Ukrainos BVP vienam gyventojui. Silpniausia ekonomika likusių Vidurinės Azijos valstybių (Tadžikistano, Kirgizstano (Kirgizijos) ir Uzbekistano bei labiausiai atsilikusia Europos valstybe laikomos Moldovos. Estijos ir Tadžikistano BVP/1 gyventojui skiriasi beveik 10 kartų.
Vidutinis metinis BVP augimas 2003-2012 metais. Šis rodiklis neparodo realios situacijos, nes neatsižvelgta į infliacijos lygį. Todėl Azerbaidžano įspūdingas rodiklis (13,8 proc. visą dešimtmetį!) nemaža dalimi suvalgytas infliacijos. Nežiūrint to, dėsninga, jog iškastinio kuro gavyba ir kainų kilimas turėjo teigiamos įtakos ir Turkmėnistano bei Kazachstano ekonomikoms. Baltijos šalių gan spartų augimo dešimtmetį labai sugadino juodi 2009-ieji, kuomet šių šalių BVP smuko net keliolika procentų.
HDI (Žmogaus socialinės raidos indeksas). Šis rodiklis neva tiksliau nei BVP parodo valstybės išsivystymo lygį. Pagal jį visos postsovietinės valstybės patenka į tris grupes: labai aukšta išsivystymo lygį (HDI>0,800) pasiekusios tik Baltijos šalys, aukštą (HDI=0,701-0,800) – Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kazachstanas ir Užkaukazė, tuo tarpu vidutiniškai išsivysčiusios yra likusios keturios Vidurinės Azijos valstybės bei Moldova.
CPI (Korupcijos suvokimo indeksas). Korupcija dažniausiai laikoma kaip vienas iš sunkiausiai išnaikinamų Sovietų Sąjungos palikimų. Pagal kasmet Transparency International skelbiamą šalių reitingą kovoje su korupcija į priekį išsiveržusi Estija (nors jos rodiklis (64) gerokai atsilieka nuo sąrašo viršuje esančios Suomijos (90)), nuo jos nedaug atsilieka Lietuva, Latvija ir Gruzija. Likusios šalys atrodo gerokai prasčiau.
Gyventojų skaičiaus pokytis 1991-2013 metais. Į akis krenta tai, jog visos šalys su augančiu gyventojų skaičiumi yra musulmoniškos. Daugiausiai gyventojų neteko Baltijos šalys, Ukraina ir Gruzija, nors pastaruoju metu visose šiose šalyse reikalai krypsta geresne linkme.
Rusų dalis bendrame šalies gyventojų skaičiuje. Šis rodiklis neretai kelia abejonių dėl jo tikslumo (ypač Baltarusijoje ir Vidurinėje Azijoje), tuo labiau, kad dažnai sunku atskirti rusakalbius nuo rusų tautybės gyventojų. Kaip ten bebūtų, bet Latvijoje ir Estijoje iš visų posovietinių šalių rusai sudaro didžiausią gyventojų dalį. Kazachstanas, kuriame prieš pat Sąjungos žlugimą rusų ir kazachų buvo praktiškai po lygiai, per 22 metus labai etniškai išgrynėjo, ir šiuo metu kazachų yra beveik trigubai daugiau. Ukrainoje rusai didžiausią dalį sudaro rytuose (Donbase) ir Kryme. Kitose šalyse rusų dalis neviršija 10 procentų.
MAPijoziai 